PATYRIMINIS UGDYMAS SU IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO MOKINIAIS

Antrasis etapas – metodikos testavimas

MEDŽIAGOS BŪSENOS KITIMO TYRIMAS 

Nors žiema jau įpusėjo, tačiau kasdien gamta pateikia nepakartojamo grožio vaizdų, ragina kaskart išbandyti, atrasti, patirti, pažinti, džiaugtis... Pasivaikščiojimų ar išvykų metu išnaudojame visa tai aktyviai veikdami kartu su vaikais, fiksuojame pažinimo akimirkas nuotraukose. Žiemos pramogos, tyrinėjimai gamtoje, stebėjimai, eksperimentai, užduotys  vaikams suteikia galimybę kaupti patirtį, nuodugniau pažinti ir įsitikinti gamtos teikiamomis galimybėmis, grožiu, pavojais. „Kačiukų“ (4m.) ir „Smalsučių“ (6 m.) grupėse vyko tyrinėjimai. Vaikams ypač patiko panaudojant gamtinę medžiagą, spalvotą vandenį, šalčio pagalba, sukurti ledo papuošalus.  Su spalvotu vandeniu dažyti sniegą, ledą bei kurti kompozicijas. Pūsti muilo burbulus ir stebėti, kaip veikiant šalčiui, jie virsta nuostabiais ledu burbulais. „Kačiukų“ gr. vaikai atliko įvairius eksperimentus,  kurie glaudžiai susiję ir su matematika – vaikai skaičiavo, mokėsi pažinti skaitmenis, užpildydami formas spalvotu vandeniu, laukdami, kol sušals, išimdami iš formos sušalusius. Stebėjo, kaip ledas, sniegas, vanduo keičia savybes, veikiami skirtingų temperatūrų. Ledą dažė grupėje, sniegą lauke. Vaikams buvo smalsu stebėti, kokioje temperatūroje ir per kiek laiko greičiausiai ištirps ledukai, sniegas.

„Smalsučių“ gr. vaikai  atliko eksperimentą  „Baltas sniegas tai – nešvarus vanduo“. Iš lauko parsinešėme 3 litrų stiklainį su sniegu. Grupėje stebėjome, kaip tirpsta sniegas. Kitą dieną, sniegas jau buvo ištirpęs. Vandenį išpylėme į matavimo indą ir vaikai sužinojo, kad 3 litrai sniego pavirto į 750 mililitrų nešvaraus vandens.  Su sniegu ir jo virtimu vandeniu kambario temperatūroje darėme  eksperimentą: vandenį perfiltravome per baltą audinio gabalėlį. Vaikai pamatė, kiek daug nešvarumų, žemių atsirado ištirpus baltam sniegui. Įsitikino, kad sniego negalima dėti į burną ne tik dėl to, kad gali skaudėti gerklytę, bet ir dėl to, kad sniege pilna nešvarumų, bakterijų.

 Statiniai iš sniego, eksperimentai su ledu, jų spalvinimas, gamtinės medžiagos panaudojimas, žaidimai, vaikų tarpusavio pokalbiai, tarimasis, draugo nuomonės, patarimų išklausymas suteikia didelį pažinimo ir bendravimo malonumą, turtina vaikų patirtį.

Išvada. Jeigu žiemą kieme apsidairysime aplinkui, pamatysime, kiek įdomių dalykų slepia baltu sniegu pasidengusi,  šalčio sukaustyta mus supanti gamta.

Priemonės: silikoninės formelės, dubenėliai, purkštukai, 3 l stiklainis, skysčių matavimo indas, maistiniai dažai, guašas, teptukai, plastikiniai buteliai, gamtinė medžiaga, muilo burbulai.

Mokytojos Neringa Akelaitienė, Jūratė Paitian, Asta Paulevičienė

PATYRIMINIS UGDYMAS SU IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO MOKINIAIS

Antrasis etapas – metodikos testavimas

MEDŽIAGOS BŪSENOS KITIMO TYRIMAS. ATSTUMO MATAVIMAS

Aplinkos pažinimas ir tyrinėjimas mažo žmogaus gyvenime, ugdant (-is) asmenybę, atlieka svarbų vaidmenį. Jau ankstyvoje vaikystėje vaikams patinka paliesti, paimti, išbandyti, stebėti juos supančią aplinką, žaislus ir kitus daiktus. Tyrinėjimas – tai procesas, kai atidžiai žiūrint, klausant, uodžiant, liečiant, klausinėjant, ieškant informacijos įvairiuose šaltiniuose sužinoma apie gyvosios ir negyvosios gamtos objektus bei reiškinius, žmogaus sukurtus daiktus, žmonių gyvenimą. Tyrinėjimas apima ir bandymus (eksperimentus), kai keičiame daiktus ar medžiagas, aplinkos sąlygas. Vaikai kiekvieną dieną mokytojų klausia apie juos supantį aplinkinį pasaulį, todėl eksperimentavimas su paprastomis medžiagomis tampa puikia priemone daug išmokti, vaizdžiai paaiškinti gamtos reiškinius ir procesus.

„Smalsučių “ grupės vaikai (5-6 m.) ir ,,Nykštukų" grupės vaikai (3-4 m.) dalyvavo „Atradėjų studijos“ veikloje. Siekiant įtvirtinti įgytas žinias apie medžius, rudens savybes, mažieji "Nykštukai" tapo "Rudens sekliais". Atliko "seklio" lape pateiktas užduotis. Džiaugėsi radę, pastebėję, teisingai pavadinę. Nors lauke lynojo, vaikams tyrinėti, išbandyti, atrasti netrukdė. "Smalsučių" ir "Nykštukų" grupių vaikai atliko  eksperimentą Batų antspaudai“, kurio tikslas skatinti vaikus tyrinėti, bandyti, stebėti ir atrasti, sužinoti sauso smėlio savybes ir kaip sausą žemę paversti purvu. Vaikai lipo į indą su sausu smėliu ar šlapiu purvu,  žingsniavo per ištiestą popieriaus lapą. Ant popieriaus liko visų pėdsakai, juos palygino, surado rašto skirtumus ir panašumus. "Smalsučių" grupės vaikai liniuotės pagalba išmatavo pėdsakų ilgius, rašto pločius. Eksperimento pabaigoje nusprendė, kodėl batai palieka pėdsakus, tyrinėja ir nutaria, jog pėdsakai perėjus per sausą smėlį yra švaresni, o purvas-šlapia žemė palieka ryškius atspaudus, nes batai yra nešvarūs.

REZULTATAS: atliktas eksperimentas paskatins valytis batukus einant į patalpą, įgyta patirtis leis priminti skubančiam draugui ar savo šeimos nariams.

PRIEMONĖS:  baltas popierius, sausas smėlis, šlapias purvas, padidinamieji stiklai, liniuotė.

Mokytojos Neringa Akelaitienė, Asta Paulevičienė, Jūratė Paitian

 

PATYRIMINIS UGDYMAS SU IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO MOKINIAIS
Antrasis etapas – metodikos testavimas
VEIKLOS TEMA – BESTUBURIŲ TYRINĖJIMAS

Patyriminis ugdymas –tai mokymasis veikloje. Mokymosi metu nelieka vaikų baimės ir nerimo, dėl to, kas nežinoma. Veikloje kylantys iššūkiai aiškiau atskleidžia vaikų mąstymą, elgesį, gebėjimą valdyti emocijas, priimti sprendimus, skatina kritiškai mąstyti, klausti ir ieškoti atsakymų bei ugdyti bendravimo įgūdžius. Svarbu, kad patirtinės veiklos procese vystosi kalbiniai, socialiniai, emociniai, pažintiniai, meniniai, fiziniai vaikų gebėjimai ir įgūdžiai. Vaikai įsisavina žinias per realią gyvenimišką patirtį, mokosi iš savo asmeninės patirties ir savo atradimų.

„Žirniukų“ grupės vaikai (4-5 m.) ir ,,Nykštukų" grupės vaikai (3-4 m.) dalyvavo „Atradėjų studijos“ veikloje. Vaikai susipažino su artimoje aplinkoje gyvenančiais bestuburiais – vynuoginėmis sraigėmis, sliekais. Suvokė jų kūno sandarą ir gyvenimo būdą. Sužinojo, kodėl sraigės ant nugaros nešiojasi „namukus“ ir kodėl po lietus sliekai išlenda iš žemės. Aptariant nagrinėjamų gyvūnų gamtinę ir praktinę reikšmę, vaikai suvokė, kad gamtoje visi organizmai yra susiję ir yra naudingi.

Artimiausioje aplinkoje buvo surasta vieta, kurioje gyvena sraigės, sliekai. Vynuoginės sraigės ir sliekai buvo sudėti į gamtos tyrimų indą. Vaikai iš savo patirties apibūdino sraigės ir slieko išorės sandarą. Pro lupą bei mikroskopą apžiūrėjo: galvą, koją, liemenį (įsitikinamo, kad liemuo yra kriauklėje - kiaute), čiuopiklius (du ilgi su akimis, du trumpi). Nustatė, į kurią pusę (kairę ar dešinę) susukta sraigės kriauklė - kiautas, suskaičiavo, kiek apvijų ji turi (4–5). Pamatė slieko balnelį. Išsiaiškino, kad sraigės koja yra gleivėta ir kodėl tos gleivės yra svarbios. Atkreipė dėmesį, kad susitraukus sraigės kojos raumeniui, išsiskiria gleivės. Kartu su vaikais aptarėme sraigės ir slieko gyvenamąją vietą, mitybos ypatumus. Apžiūrinėjant sraiges, viena iš jų ėmė tuštintis. Vaikams kilo klausimų, ką ji daro, todėl buvo paaiškinta, kad šalia kriauklės yra šalinamoji anga. Vaikai stebėjo sraigių ir sliekų judėjimą, jų galimą greitį.

Tyrimui naudoti gyvūnai buvo saugiai paleisti ten, kur ir buvo surinkti.

Vaikai patyrė džiugių emocijų, naujų įspūdžių, mokėsi pastabumo. Atsargiai elgėsi renkant bei paleidžiant ir apžiūrint gyvūnus. Stebėjo save ir kitus, kad neužminti, nesutraiškyti kiauto, nepažeisti gyvūno liemens, esančio kriauklėje. Sportinės (judėjo kaip sraigės bei sliekai) ir meninės veiklos pagalba išreiškė patirtus įspūdžius: gamino sraiges ir sliekus iš plastilino bei kaštono sėklos.

Ikimokyklinio amžiaus vaikui svarbu pačiam atrasti, analizuoti, eksperimentuoti, tyrinėti, bandyti ir patirti atradimo džiaugsmą, ir didžiuotis savimi.

Priemonės: Petri lėkštelės, lupa, skaitmeninis mikroskopas, padėklas, gamtos tyrinėjimo rinkinys.

Mokytojos - Neringa Akelaitienė, Asta Paulevičienė, Jūratė Paitian.

 

PATYRIMINIS UGDYMAS SU IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO MOKINIAIS

Antrasis etapas – metodikos testavimas

 Medžiagos būsenos kitimo tyrimas, veikiant aukštai temperatūrai

Patirtinis ugdymas(is) – tai sėkmingo vaikų ugdymo(si) strategija.  Tik veikdamas vaikas kuria savo žinojimą, įgauna įgūdžių, ugdosi gebėjimus ir vertybines nuostatas iš savo bendraamžių, bei stebėdamas suaugusius ir perimdamas jų patirtį. Patyriminio ugdymo(si) metu vaikas mokosi  bendrauti, bendradarbiauti, apibendrinti, įrodymais pagrįsti žinias. Šitaip ugdomi  pasitikintys savimi vaikai, gebantys įveikti sunkumus, gebantys komunikuoti, suvokti užduotį, sieti naujas žinias su asmenine patirtimi. Patyriminė veikla stiprina ryšį su supančiu pasauliu, sudaro galimybę vystytis vaiko individualybei. „Smalsučių“ grupės vaikai (5-6 m.) dalyvavo „Atradėjų studijos“ veikloje. Vaikai susipažino su procesu, kai medžiagos būsenos kinta, virsta kita, kintant temperatūrai, kad kaitinant medžiagas, keičiasi jų savybės.  “Atradėjų studijoje” gamino varškę. Iš pieno, citrinos pagalba, kaitinant puikiai pavyko pasigaminti 200 gramų varškės iš 1 litro pieno. Vaikų žodynas praturtėjo sąvokomis ir žiniomis: “išrūgos”, 1 litras arba 1000 mililitrų, gramai. Susipažino su virtuvinėmis svarstyklėmis, kurių pagalba pasvėrė gautą varškės kiekį – 200 gramų.  Termometro pagalba sužinojo šalto ir užvirusio pieno temperatūrą. Galutinis proceso rezultatas-išrūgų ir varškės degustacija. Vaikai vienbalsiai sakė, kad labai skanu!

Atsargiai elgiamasi su elektros prietaisais, prie įkaitusios viryklės, užvirusio pieno.

Naudotos priemonės: elektrinė viryklė; puodas; skysčio temperatūros matavimo termometras; skysčio matavimo indas; produktų svėrimo svarstyklės.

Mokytojos-Neringa Akelaitienė ir Asta Paulevičienė

PATYRIMINIS UGDYMAS SU IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO MOKINIAIS
Antrasis etapas – metodikos testavimas
VEIKLOS TEMA - ARTIMOJE APLINKOJE AUGANČIŲ MEDŽIŲ, KRŪMŲ IR ŽOLIŲ TYRIMAS
“RUDENĖLIO TAKELIU”

 Patyriminis ugdymas –tai mokymasis veikloje. Vaikai įsisavina žinias per realią gyvenimišką patirtį. Praktinis patyrimas yra vienas geriausių mokymosi būdų. Vaikai geriausiai mokosi iš savo asmeninės patirties ir savo atradimų. Tai, ką vaikai daro yra vertingiau nei tai, ką jie žino. Ikimokyklinio amžiaus vaikui svarbu pačiam atrasti, analizuoti, eksperimentuoti, tyrinėti, bandyti ir patirti atradimo džiaugsmą, ir didžiuotis savimi. „Nykštukų“ grupės vaikai (4-5 m.) dalyvavo „Atradėjų studijos“ veikloje. Lauko erdvėse ieškojo medžių: ąžuolo, beržo, klevo, eglės, gebėjo juos pavadinti. Medį apkabino, klausėsi, ką medis „kalba“. Sužinojo, kuo skiriasi medis nuo krūmo. Tyrinėjo, ieškojo, stebėjo per padidinamąjį stiklą  ant krūmų įsikūrusius įvairius vabaliukus. Tapo „Voratinklių tyrinėtojais“, „Vabaliukų sekliais“.  Patyrė džiugių emocijų, naujų įspūdžių, susipažino su gamtos grožiu, mokėsi pastabumo. Klausėsi sakmės „Kodėl voras su kupra“. Žaidė muzikinį žaidimą "Tamsu, tamsu, žalioj girioj tamsu ".  Aiškinosi žolės, gėlės sandarą, įsiminė, kaip vadinasi.

Grupėje dalinosi patirtais įspūdžiais, meninės veiklos pagalba išreiškė patirtus įspūdžius: gamino voriukus iš spalvoto popieriaus, paaiškino, kodėl voriuko akys raudonos, mėlynos, geltonos ar baltos. Atliko užduotėlę augalo sandarai įtvirtinti-spalvino gėlės sandarą. Toliau tyrinėjo iš lauko parsineštas žolytes, sėklas.

Patyriminio mokymosi metu nelieka vaikų baimės ir nerimo, dėl to, kas nežinoma. Mokymosi metu kylantys iššūkiai aiškiau atskleidžia vaikų mąstymą, elgesį, gebėjimą valdyti emocijas, priimti sprendimus, skatina kritiškai mąstyti, klausti ir ieškoti atsakymų bei ugdyti bendravimo įgūdžius. Ne mažiau svarbu, kad patirtinės veiklos procese vystosi kalbiniai, socialiniai - emociniai, pažintiniai, meniniai, fiziniai vaikų gebėjimai ir įgūdžiai.

Priemonės: Petri lėkštelės, lupa, padėklas, Preparavimo rinkinys.

Mokytojos Neringa Akelaitienė,  Asta Paulevičienė, Jūratė Paitian.

Antrasis etapas – metodikos testavimas

Veiklos tema - Artimoje aplinkoje augančių medžių, krūmų ir žolių tyrimas

GAUDOM VASARĄ!

Vasara! Jos metu baigiasi vaikų „mokslo metai“, nebėra Ryto rato, Popietės rato, lieka daug mažiau veiklos grupėse, nes mes keliamės į savo darželio kiemą eksperimentuoti ir tyrinėti gamtoje.  Stebėjimų ir eksperimentų būdu formuojasi vaiko suvokimas apie supantį pasaulį, gamtos reiškinius. Nuolatinis buvimas gamtoje padeda suvokti mus supančios gamtos įvairovę, nepaprastą grožį, įprasti saugoti gamtą,  pagarbiai elgtis gamtoje. Akmenukų, lapelių, žolyčių, gelių žiedų, medžių šakelių ir kitos gamtinės medžiagos rinkimas lavinti smulkiąją ir stambiąją motoriką, kalbą, kūrybiškumą. Ieškojimas ir atradimas netikėtų, įdomių dalykų, jų stebėjimas padeda tenkinti vaikų poreikį: pažinti gamtą, išreikšti save, tyrinėti, atrasti, suvokti, tobulėti, judėti, lavinti vaizduotę, išlaisvinti kūrybiškumą, žaisti pasitelkus gamtines priemones, žaisti komandoje ir vienam. Visų užsiėmimų metu vaikai tobulina visas kompetencijas: meninės raiškos, pasaulio pažinimo, kalbos, socializacijos, sveikatos saugojimo.

Mokytojos Neringa Akelaitienė, Jūratė Paitian, Asta Paulevičienė

 

                              PATYRIMINIS UGDYMAS SU IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO MOKINIAIS
                                                               Antrasis etapas – metodikos testavimas
                                             Veiklos tema - Atstumo matavimas. MATUOJAME PĖDOMIS.

 Patyriminis ugdymas akcentuoja ne žinias, o patirtį. Kuo daugiau patirties, tuo geresni įgūdžiai. Žmogaus atmintis fiksuoja tas patirtis, kurios sukelia emocijas. Vaikai įsisavina žinias per realią gyvenimišką patirtį. Praktinis patyrimas yra vienas geriausių mokymosi būdų. Vaikai geriausiai mokosi iš savo asmeninės patirties. Vaikai mėgsta tyrinėti, yra smalsūs naujovėms, todėl matuoti pėdomis jiems tikrai patiko. Atstumas– tai nuotolis, tolumas, tarpas. Atlikome paprastą užduotį – pėdomis pamatavome numatytą atstumą, didelės, vidutinės, mažos  knygos ilgį.  Pėdomis išmatuotą ilgį pamatavome matavimo juosta. Vaikai padarė išvadą, kad pėdomis matuoti yra įdomu, bet paprastesnis ir lengvesnis būdas-matavimo juosta. Kuo dar galima išmatuoti ilgį, apie senovinius matavimo vienetus sužinojo pažiūrėję vaizdinę medžiagą  http://www.muziejuedukacija.lt/lt/tik_viena_peda_puse_uncijos_ir_tu_jau_pazisti_rokiskio_krasto_senuosius_matavimo_vienetus.

Patirtinis mokymas(is) leidžia vaikams įsisavinti žinias per realią gyvenimišką patirtį. Vaikai įsitraukė į kūrybišką ir aktyvią veiklą, ieškojo atsakymų, tikrino informaciją skirtingomis priemonėmis. Veiklos skatino vaikus mąstyti, klausti ir ieškoti atsakymų, bendradarbiauti, reflektuoti. Taip pat veiklose atsiskleidė vaikų gebėjimas valdyti emocijas, priimti sprendimus, ugdyti valią ir susikaupimą.

Mokytojos Neringa Akelaitienė, Jūratė Paitian, Asta Paulevičienė

PATYRIMINIS UGDYMAS SU IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO MOKINIAIS
Antrasis etapas – metodikos testavimas
Veiklos tema – ARTIMOJE APLINKOJE AUGANČIŲ MEDŽIŲ, KRŪMŲ IR ŽOLIŲ TYRIMAS
 

Veiklos tikslas supažindinti vaikus su artimoje aplinkoje augančiais augalais: medžiais, krūmais, žolynais ir jų dalimis bei atliekamomis jų funkcijomis. Stebėdami, gretindami atrado pagrindinius požymius, skiriančius medžius, krūmus ir žoles. Tyrinėdami vaikai nusakė gyvų organizmų priklausomybę nuo aplinkos. Atlikdami paprastą tyrinėjimą su sraige, mokiniai gebėjo apibūdinti augalus, kaip maisto visiems organizmams gamintojus. Būdami gamtoje su vaikais aptarėme augalų dalis. Mokiniai jas įtvirtino veiklos lape, pasakydami, kurios augalo dalies nematome, nes yra po žeme ir kokios augalo dalies nėra šiuo metų laiku. Taip vaikai praktiškai suvokė skirtingą augalų gyvenimo trukmę: vienmetis, dvimetis, daugiametis. Teritorijoje suskaičiavo spygliuočius ir lapuočius medžius. Mokiniai palygino, kokių medžių daugiausiai, kokių – mažiausiai. Išmatavo medžių kamienų apimtis matavimo rulete bei apglėbdami kamienus.

Patirtinis mokymas(is) leidžia vaikams įsisavinti žinias per realią gyvenimišką patirtį. Vaikai įsitraukė į aktyvią veiklą, ieškojo atsakymų, tikrino informaciją skirtingomis priemonėmis. Veiklos skatino vaikus mąstyti, klausti ir ieškoti atsakymų, bendradarbiauti, reflektuoti. Po stebėjimų gebėjo apibendrinti bei padaryti išvadas. Taip pat veiklose atsiskleidė vaikų gebėjimas valdyti emocijas, priimti sprendimus, ugdyti valią ir susikaupimą.

Mokytojos: Jūratė Paitian, Asta Paulevičienė, Neringa Akelaitienė 

 

PATYRIMINIS UGDYMAS SU PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO MOKINIAIS
Antrasis etapas – metodikos testavimas
Veiklos tema – ATSTUMO MATAVIMAS

Vasaros laikas – tai kelionių metas, todėl ir buvo pasirinkta veiklos tema – „Atstumo matavimas“. Praktinės veiklos metu vaikai suvokė, dėl kokios priežasties yra naudojami sutartiniai matų vienetai. Atlikdami paprastus matavimus - savo sprindžiu, plaštaka, matavimus savo ištiesta ranka bei pėda ir žingsniu - vaikai suvokė, kad kiekvieno žmogaus kūno dalių ilgis yra skirtingas, todėl nebūtų galima tiksliai nusakyti atstumo nuo vieno objekto iki kito. Tam ir buvo įvesti įvairūs matavimo vienetai. Veiklos metu vaikai vartojo pagrindinius ilgio matavimo pavadinimus, naudojosi paprasčiausiais buitiniais matavimo prietaisais: matavimo juosta, rulete, atstumo matavimo ratuku. Vaikai, matuodami atstumą matavimo ratuku iki pasirinkto objekto, patyrė matavimo džiaugsmą, kai matavimo rato apsisukimų skaičius pasiekia 1  metrą, pasigirsta trakštelėjimas. Tuomet, atstumą iki pasirinkto objekto tikrino naudodami kitą matavimo priemonę – ruletę. Buvo padarytos išvados, palyginant tiksliai išmatuotą atstumą su iš akies spėtu rezultatu. Vaikai įsivertino gebėjimą numatyti atstumą tarp objektų.

Patirtinis mokymas(is) leidžia vaikams įsisavinti žinias per realią gyvenimišką patirtį. Vaikai įsitraukė į kūrybišką ir aktyvią veiklą, ieškojo atsakymų, tikrino informaciją skirtingomis priemonėmis. Veiklos skatino vaikus mąstyti, klausti ir ieškoti atsakymų, bendradarbiauti, reflektuoti. Taip pat veiklose atsiskleidė vaikų gebėjimas valdyti emocijas, priimti sprendimus, ugdyti valią ir susikaupimą.

Mokytojos: Jūratė Paitian, Asta Paulevičienė, Neringa Akelaitienė 

 

PROJEKTAS ,,PATYRIMINIO UGDYMO DIEGIMAS MARIJAMPOLĖS REGIONO IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOSE" 

Patyriminis ugdymas nuotoliniu būdu.

Savaitės tema „Per mokslo kalnus“

Kaip mokyti įdomiau? Mums, mokytojoms, dirbant nuotoliniu būdu kilo šis klausimas. Ruošdamos pateiktis ugdymui(si) namuose pagal savaitės temą pateikėme įvairių, įdomių bandymų, tyrimų, eksperimentų. Vaikai iš prigimties yra tyrinėtojai. Jie aplinką tyrinėja per pojūčius. Vaikas nuolat turi matyti, girdėti, liesti, uosti, ragauti. Suaugusiojo vaidmuo vaiko tyrinėjimuose neabejotinai yra labai svarbus. Aktyvus suaugusiojo domėjimasis vaiko veikla, stiprina jo troškimus, kuo daugiau sužinoti, suteikia ryžto tęsti tyrinėjimus. Tenkinant vaikų smalsumą, siekiant, kad ugdymas būtų įdomus, patrauklus, priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai, namuose, padedami savo šeimos narių  atliko įvairius bandymus, tyrimus su vandeniu, oru, eksperimentavo spalvomis, panaudodami namuose turimas priemones. Tyrinėdami vaikai sužinojo daug naujo, ugdomoji veikla tapo įdomi.

Priešmokyklinio ugdymo mokytojos

Neringa Akelaitienė ir Asta Paulevičienė

PROJEKTAS ,,PATYRIMINIO UGDYMO DIEGIMAS MARIJAMPOLĖS REGIONO IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOSE" 

Patyriminis ugdymas nuotoliniu būdu.

“KAČIUKŲ” gr. eksperimentai, bandymai, tyrinėjimai

 Kaip tikri mokslininkai, mažieji smalsauja ir tyrinėja aplinkinį fizinį bei gamtos pasaulį. Vaikai bando įvardyti, susipažinti su tam tikra medžiaga. Kūrybiškumas susijęs su gebėjimu atrasti tai, kas nauja, originalu ir netikėta. “Kačiukų” grupės vaikučiai namuose tyrinėjo, terliojo, bandė, atrado, išmėgino. Veikla tapo įdomi.

„Kačiukų“ grupės mokytoja

Jūratė Paitian

PATYRIMINIS UGDYMAS SU ,,SMALSUČIŲ" IR „KODĖLČIUKŲ“ PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO MOKINIAIS

Antras etapas - metodikos testavimas. „Kelionė po sėklų karalystę“

Įsigijome įvairiausių sėklyčių: saulėgrąžų, pupelių, moliūgų, žirnių, agurkų, nasturtės ir kt. Agurkų, žirnių, nasturtės sėklas paruošėme sudaiginimui. Veiklų metu aiškinomės, kokių sąlygų  reikia, kad sėklos sudygtų, kiekvieną dieną stebėjome, kaip jos keitėsi. Vaikai stebėjo, kaip skirtingos sąlygos veikia įvairių sėklų dygimą, o duomenis fiksavo stebėjimų lapuose. Po stebėjimų atliko apibendrinimą ir suformulavo išvadas. Vaikai sužinojo, kad sėkla yra lyg sandėlis įvairių vertingų medžiagų, kurių reikia naujam augalui augti, taip pat dar kartą pakartojo augalo sandarą ir kam skirta tam tikra augalo dalis. Skaitmeninio mikroskopo pagalba tyrinėjome, kaip atrodo daigelį išleidusi sėkla, kuo skiriasi nuo nedaigintos. Per multimedia vaikai žiūrėjo filmuką (https://www.youtube.com/watch?v=eKo5F87A8a0) apie tai, kas atsitinka su sėkla, kai ji pasodinama į žemę. „Atradėjų studijos“ laboratorijoje vaikai padidinamojo stiklo pagalba tyrinėjo žemės sudėtį, sodino sudaigintas, žirnio, agurko, nasturtės sėklytes. Procesą fiksavo stebėjimo lape. Savo stebėjimus perteikė meninėje veikloje atlikdami kūrybinius darbus.

Patirtinis mokymasis leidžia vaikams įsisavinti žinias per realią gyvenimišką patirtį. Vaikai įsitraukė į kūrybišką ir aktyvią veiklą, ieškojo atsakymų, tikrino informaciją pasitelkdami savo asmeninę patirtį. Veiklos skatino vaikus mąstyti, klausti ir ieškoti atsakymų, bendradarbiauti, reflektuoti. Taip pat veiklose atsiskleidė vaikų gebėjimas valdyti emocijas, priimti sprendimus, spręsti problemas, ugdytis valią ir susikaupimą.

Mokytojos:  Asta Paulevičienė, Neringa Akelaitienė, Jūratė Paitian

 

PRADEDAMAS ĮGYVENDINTI PROJEKTAS "PATYRIMINIO UGDYMO DIEGIMAS MARIJAMPOLĖS REGIONO IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOSE. Antras etapas-metodikos testavimas

Patyriminis ugdymas Smalsučių priešmokyklinio ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo "Žirniukai" grupėje.

Mokomės ne išmokti, o suprasti...

Patyriminis, arba patirtinis, mokymas – tai organizuotas procesas, kurio metu per tiesioginį patyrimą įgyjama žinių, ugdomi gebėjimai, kuriuos vėliau galima pritaikyti realiame gyvenime. Tai mokymas arba mokymasis veikiant, kai besimokantieji įgauna įgūdžių, žinių, ugdo gebėjimus ir vertybes iš savo, o kartais ir kitų patirties. Priešmokyklinės grupės „Smalsučiai“ vaikai kartu su mokytojomis Asta ir Neringa "Atradėjų studijos" laboratorijoje stebėjo, tyrinėjo daržovių sėklytes, svogūnus, žemės sudėtį, į kurią daržovės bus sodinamos ar sėjamos. Atrado daugybę įdomių dalykų (žemėje mikroskopo pagalba rado sudžiūvusias skruzdėles, medžio plaušo plaukelius ir dar daug visko). Savo pirščiukais sėjo sėklytes, sodino svogūnus, kiekvienas sau pasisodino ir grupėje augins surfinijos daigelį. Tai atsakomybės jausmas, teigiamų emocijų pliūpsnis!

Ikimokyklinio ugdymo "Žirniukai" vaikai, kartu su mokytojomis Roma ir Irena grupėje "įkūrė" šiltnamį, kuriame patys pasėję augina, prižiūri, rūpinasi augaliukais.

Mokytojos Neringa Akelaitienė ir Asta Paulevičienė

 

 .